Pogradecis (Bashkia e Pogradecit)
Pogradecis – miestas pietryčių Albanijoje; apygardos centras. Išsidėstęs istorinėje-geografinėje Mokros srityje. Apie pusę miesto gyventojų sudaro krikščionys stačiatikiai ir musulmonai.
Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą Korčės apskrities miestas. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės Tiranos, 40 km nuo Korčės ir 5 km nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Pogradecis yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli Makedonijos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio Ohrido ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas Pindo kalnų priekalnių.
Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų tautinės mažumos kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susitelkusi viena iš didžiausių etninių makedonų bendruomenė Albanijoje.
Pogradecis yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedoniją ir Graikiją. Tai galutinis Duresio–Pogradecio geležinkelio punktas. Miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.
Mieste yra sutelkta lengvoji pramonė su dominuojančia vyno gamybos ir maisto pramone.
Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių Bizantijos laikų bažnyčių, osmanų laikotarpio mečečių, tiltų bei gyvenamųjų namų.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.
Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą Korčės apskrities miestas. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės Tiranos, 40 km nuo Korčės ir 5 km nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Pogradecis yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli Makedonijos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio Ohrido ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas Pindo kalnų priekalnių.
Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų tautinės mažumos kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susitelkusi viena iš didžiausių etninių makedonų bendruomenė Albanijoje.
Pogradecis yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedoniją ir Graikiją. Tai galutinis Duresio–Pogradecio geležinkelio punktas. Miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.
Mieste yra sutelkta lengvoji pramonė su dominuojančia vyno gamybos ir maisto pramone.
Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių Bizantijos laikų bažnyčių, osmanų laikotarpio mečečių, tiltų bei gyvenamųjų namų.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.
Žemėlapis - Pogradecis (Bashkia e Pogradecit)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
 |
 |
| Albanijos vėliava | |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
| EL | Graikų kalba (Greek language) |